Lietuviai pasiekė Italiją
2011 metų Lietuvos spiningavimo rinktinė pagaliau pasiekė Italiją. Čia, Italijoje, Po upėje ir įvyks šių metų pasaulio spiningautojų mūšis. Lietuvos rinktinė keletą dienų treniruosis, o po to, kaip tikimės, užims garbingas prizines vietas. Keletas nuotrauku po kelionės
2011m. Pasaulio spiningavimo čempionatas. Lietuviai pasiekė Italiją
2011 metų Lietuvos spiningavimo rinktinė pagaliau pasiekė Italiją. Čia, Italijoje, Po upėje ir įvyks šių metų pasaulio spiningautojų mūšis. Lietuvos rinktinė keletą dienų treniruosis, o po to, kaip tikimės, užims garbingas prizines vietas.
Ilga ir nuotaikinga kelionė. Tai tikriausiai labiausiai tinkamas trumpas apibudinimas to laiko per kurį pagaliau atsiradome Italijoje, Salsamaggiore miestelyje. Apie kelionę per Lenkiją tikriausiai neverta daug rašinėti. Ten kaip ir visada - keturi penktadaliai visų Europos sunkvežimių ir pusė kelio remonto darbų (reikia pripažinti po kelerių metų lenkai turės daug gerų kelių). Kiekvienas žemė lopinėlis panaudotas. Ar ten augs obelis ar pomidoras ar .... tabakas, bet bus panaudota tikslingai. Vėlyvas sustojimas netoli Vokietijos sienos, nakvynė, porcija fliakų sriubos ir judame toliau. Vokietija svetinga šalis vairuotojams. Lekiame plačiomis autostradomis, už lango stebina nesuvokiami kiekiai Bavarijos apynių laukų ir neužilgo kertame Austrijos sieną. Mus pasitinka fantastiškai nepakartojamo grožio Alpių kalnai ir jų slėniuose įsikūrę miesteliai. Keliasdešimt kilometrų vinguojame šalia sraunios upės kakavos spalvos vandeniu ir speliojame ar tik Po nebus tokia pat - tamsi, paslaptinga ir sunkiai perprantama. Iki šiol netikėjau kad per dvi valandas termometras gali parodyti +31, po to +13 ir vėl +31. Pasirodo gali, kai staiga pakylama iki daugiau nei kilometro aukščio virš jūros lygio ir taip pat staiga riedama žemyn. Kertant Alpes jaučiamės kaip besilieidžiančiame lėktuve. Sigitas ilgai purto galvą ir tik po valandos išgirstame skardų „Valio, pagaliau vėl girdžiu aibem ausim".
Naktis. Italija ir vos keli šimtai kilometrų iki būsimų laikinų namų. Viešbutyje naktį niekas mūsų nelaukia, tad užsukame pasižvalgyti po būsimają spiningautojų sostinę Boretto miestelį ir pagaliau delnu paliesti mistinės Po upės vandenį. Pirma mintis pamačius būsimus žūklės plotus - Nemunas tik dar neskaidresnis vanduo. Ir aiškiai žemas. Italijoje jau kuris laikas sausra ir net medžiai meta geltonus lapus lyg Spalio mėnėsį Lietuvoje. Norisi plaukti, tikrinti, tyrinėti ir sužinoti. Galų gale pajausti kaip legendiniai Po upės šamai lanksto kablius ir tampo paskui save valtis. Teks palaukti. Pirmoji oficiali treniruotė - pirmadienį. Iki tol įsikūrimo rūpesčiai, organizaciniai klusimai ir atidarymas, kuris vyks sekmadienį Florencijoje. Po daug valandų mikroautobuse pagaliau galime ramiai ir patogiai papietauti, ištiesti kojas ant lovos ir pailsėti Salsamaggiore miestelio viešbutyje. Vaizdas - apsigyvenome senelių priglaudoje .... Kurortinis - procedurinis Druskininkų analogas, pilnas devyniasdešimtmečių italų porų, bandančių susigražinti sveikatą. Čia visa Lietuvos delegacija jaučiasi jauna, aš - paauglys :) Kažkas pajuokauja: „Gal ir gerai, kad aplink nešmirinės jaunos tamsiaakės italės, bus mažiau pagundų ir daugiau koncentracijos į tai ko atvažavome". Vakarui suplanuota pirma pažintis su itališkomis žuvimis. Tik ne vandenyje, o lėkštėje....
Martynas S.
