2011m. Pasaulio spiningavimo čempionatas. I dalis. LT rinktinė iš arčiau

Šių metų Lietuvos spiningavimo čempionatas baigėsi prieš dvi savaites Elektrėnuose. Nors įtampa dėl 6-ių prizinių vietų laikėsi iki paskutinės paskutinio etapo minutės, tačiau kulminaciją galime vadinti daugiau ar mažiau dėsninga. Pirmajame šešetuke atsidūrė tie sportininkai, kurie šiemet buvo geresni už kitus. Daugiau treniravosi, daugiau skyrė laiko, daugiau investavo į įrankius ir masalus, ir tiesiog, pagavo daugiau nei kiti. Savo mintis apie visas šių metų varžybas jau išsakiau aprašinėdamas Stirnių etapą, tad daug ta tema nesiplėsiu. Noriu tik dar kartą pasidžiaugti, kad rinktinė šiemet pasipildė dviem pajėgiais, aktyviais ir, galima sakyti, novatoriškais spiningautojais iš Šiaulių. Už juos džiaugiuosi labiau nei už kitus. Manau, kad jų šiuometinė sėkmė bus puikus akstinas ir kitiems žvejams (man irgi) neužsiciklinti su mikromasalais, nuolat ieškoti, eksperimentuoti, ir atrasti efektyviausius spiningavimo būdus. Aišku, ešerių žvejyba „tvičingu“, anokia naujovė, tačiau nei vienas pripažintas Lietuvos „tvičingo“ meistras iki šiol nebuvo drįsęs mesti iššūkio mikromasalams. Labai norėčiau tikėti, kad šių metų šiauliečių pavyzdys, paskatins prie LSL prisijungti dar daugiau pajėgių spiningautojų, kurių, tikrai žinau, yra. Bičiuliai, lyga jūsų laukia. Stipresnė ir geriau organizuota nei iki šiol.

O dabar apie geriausiųjų šešetą. Kai rašau šiuos žodžius vyrai yra kažkur tarp Lietuvos ir Italijos. Transporto priemonės pilnos masalų, spiningų, netyla diskusijos, kas bus ir kaip, o jaudulį tenka malšinti periodiškai užkramtant užkandos. Norėčiau būti su jais, bet esu prie kompiuterio ir rašau. Šiemet tai darau geriau, nei žvejoju.

Šeštas. Martynas Savickas.

Žmogus, kuris šiemet pagavo vienu ešeriuku daugiau nei praėjusių metų Lietuvos spiningavimo čempionas Gediminas Švilpa. Suprantama, kad pastarasis liko Lietuvoje, o Martynas važiuoja į Italiją. Kai prieš kiekvieną etapą treniruojiesi ne mažiau kaip po dvi dienas, o dažniausiai ir daugiau, ir dar turi smegenų, anksčiau ar vėliau rezultatas ateina. Pakeliui, link šio, iki šiol aukščiausio, pasiekimo savo, kaip spiningautojo sportininko karjeroje, Martynas yra laimėjęs ir organizavęs keletą vietinės reikšmės spiningavimo varžybėlių. Šiuo metu dalyvaudamas spiningavimas.lt organizuojame čempionate, kur ekipažą sudaro du žvejai, jis, gaudydamas vienas, bendroje įskaitoje patenka į pirmąjį trejetą. Jo dėka mūsų klubas pernai susipažino su „valgomais“ mikromasalais, ir būtent žvejyba smulkiaisiais viliokliais yra stipriausia Martyno pusė. Pasaulio čempionate, kur gaudoma dviese valtyje, Martynas tikrai bus geras porininkas bet kuriam kitam Lietuvos rinktinės nariui. Tuo įsitikinau Latvijoje, kur šią vasarą kartu laimėjome antrąją vietą šių metų Pabaltijo spiningavimo čempionate. Nors sieteliu naudotis nemėgsta, bet kai iškyla reikalas, jį valdo kuo puikiausiai.

Penktas. Nerijus Dikšas.

Jeigu Lietuvos Spiningavimo Lygoje būtų teikiama nominacija, kaip NBA lygoje, labiausiai per metus patobulėjusiam sportininkui, tai Nerijus būtų vienas iš pretendentų į pagrindinį prizą. Būtumėt matę, koks pajuodęs jis vaikščiojo Elektrėnuose po pirmojo turo, kai pagavo tik kelis šimtus gramų ešerių. Tačiau, Nerijus sugebėjo suimti save į rankas, kad svajonė apie Lietuvos spiningavimo rinktinę taptų realybe. Galingas finišas su keturiais kilogramais žuvies sekmadienį Elektrėnuose puikiai apvainikavo visą šiauliškio sezoną. Kaip pats minėjo, tokius rezultatus šiemet lėmė kryptingos treniruotės, masė perskaitytos literatūros ir peržiūrėtos video medžiagos, didelės investicijos į įrankius ir masalus. Stiprioji Nerijaus pusė, yra ešerių žvejyba vobleriais, tačiau visumoje tai yra vienas iš universaliausių žvejų lygoje.

Ketvirtas. Saulius Bartusevičius.

Tai vienas iš tituluočiausių žvejų Lietuvoje apskritai. Net Sauliaus pergalėms išvardinti turbūt reiktų viso puslapio, jau nekalbant apie įvairiausio rango varžybose užimtas prizines vietas. Ilgametis Lietuvos poledinės žūklės rinktinės narys. Jeigu ne nevisai palankus darbo grafikas, tikiu kad Saulius būtų ir pernykštėje spiningavimo rinktinėje, ir ankstesnėse, jei tik tokios būtų renkamos. Vieni žvejai geriau žvejoja vienu būdu, kiti kitu, o apie Saulių galima pasakyti, kad jis puikiai žvejoja viską ir visaip. Labai gerai skaito vandenį, ir tiesiog jaučia, ką, kur ir kaip pasiūlyti bet kokiam plėšrūnui. Starkis, ešerys, lydeka ar šamas jam visai nesvarbu. Tik duokit širvintiškiui ką nors panašaus į meškerę, valo, porą masalų, parodykit kažką panašaus į vandens telkinį bent dvigubai didesnį už šulinį, ir jis pagaus tiek žuvies, kiek reikia. Labai gerai, kad jis važiuoja į Italiją, nes rinktinė su Saulium Bartusevičium yra tikrai stipresnė negu be jo.

Trečias. Sigitas Lukšta.

Jei paklaustum, bet kurio nors kiek su Lietuvos spiningavimo sportu susijusio žmogaus išvardinti kelis geriausius Lietuvos spiningautojus, neabejotinai išgirstumėt Sigito pavardę. Jis dalyvavo įkuriant Lietuvos Spiningautojų asociaciją, dar tais laikais, kai aš net nežinojau, kas yra spiningas. Sigitas, ne tik yra puikus įvairių su žvejyba susijusių renginių organizatorius, bet, galima sakyti, visos spiningautojų lygos siela. Per varžybas visi atsibunda išgirdę jo skardų juoką, o užmiega tik tada, kai jis nutyla. Sigitas žiauriai universalus ir stabilus. Gerai gaudo viską kas juda. Vienintelis dalykas, kurio galima prisibijoti, kad kokia juodaplaukė italė neduos Sigitui ramybės, nes Lietuvos moterys molėtiškį ypač myli.

Antras. Darius Jakiūnas.

Antri metai iš eilės, kai Darius lieka antras. Atsimenu, kaip pernai pristatinėjau geriausius, minėjau, kad Darius savo vietą pasiekė treniruodamasis daug daugiau ir atkakliau nei kiti. Šiemet padėtis nepasikeitė, nors prisidėjo šiek tiek ir sėkmės. Atsidurti reikiamu laiku reikiamoj vietoj, gera savybė, ne tik puolėjui futbole, bet ir spiningautojui žvejybos varžybose. Šių metų Lietuvos spiningavimo čempionate Darių tokia sėkmė lydėjo dviejuose etapuose iš penkių. Taip pat reikia, paminėti faktą, kad Darius šiemet tapo Pabaltijo čempionu ekipažų įskaitoje. Sėkmingi metai. Visgi sekasi geriausiems, ir reikia tikėtis, kad bent kiek tos sėkmės liko ir Italijai.

PIRMAS. VALDEMARAS LAURUTIS.

Geriausias Lietuvos spiningautojas šiemet. Visuose penkiuose etapuose pateko į pirmąjį dešimtuką, o dviejuose iš jų užlipo ant aukščiausios pakylos. Stabilumo įsikūnijimas. Vienintelis, kuris galėtų varžytis su Nerijum dėl labiausiai per metus patobulėjusio titulo. Linas Žvaliauskas, kalbėdamas apie Valdemarą, man minėjo, kad tokio spiningautojo jis dar nebuvo matęs. Anot Lino, šiaulietis gaudo greičiausiai ir aktyviausiai iš visų lygos žvejų. Pridėkim dar tai, kad Valdis, kaip jį vadina komandos nariai, puikiai valdo tiek voblerį, tiek mikro masalą, gerai gaudo ir ešerius, ir didesnes žuvis, ir turime, tai ką turime – 2011 metų Lietuvos spiningavimo čempioną.

Tokia šiemet Lietuvos spiningautojų rinktinės sudėtis. Kartu į Italiją vyksta LSL vadovas Janas Prialgauskas, praėjusiais metais rinktinę treniravęs Linas Žvaliauskas ir Viktoras Šiukšteris. Labai smagu paminėti, kad rinktinę kokybiškais įrankiais ir paradine apranga parėmė „Pontoon 21” (būtent „Pontoon 21” voblerių labai nemažai surastumėte pasirausę rinktinės narių Valdemaro ir Nerijaus masalų dėžėse) atstovai Europai kompanija „Anglers Zone“ , o žvejybai aprangą skyrė Shimano ir Rapala atstovai Lietuvoje UAB „Normark“. Nors garsiai nesakome nieko, bet širdyje tikrai visi linkime jiems sėkmės ir gero kliovo. Reikia tikėtis, kad sėkmingai pasibaigęs Pabaltijo čempionatas, bus ta geroji preliudija į pasaulinį.

Beje, apie pasaulio čempionatą. Kalbėjau šiandien su pernykščiu Latvijos čempionu, kurio bičiuliui teko neoficialiai kalbėtis su Rusijos rinktinės atstovu. Rusai Po upėje iki čempionato viso yra praleidę, jau dvi savaites, ir pastebėjo, kad starkių populiacija yra ypatingai didelė. Žvejojama pagrinde „džigaujant“. Taip pat neretas laimikis šamai, sveriantys daugiau nei dvidešimt kilogramų.

Po galais, bus įdomu.
Operatyviausia informacija iš Italijos tik mūsų puslapyje.

Emilis Muliuolis
Dvidešimtas